Registracija
Prizai
Taisyklės
Galerija
Prieš jūsų akis puikuojasi gražuolis garbanotasis bišonas vardu Bondas. Jis, kaip matote, turi kitokią nuomonę, kas yra grožis. Veiksmas vyko vasarą. Įprastai jis būna su pavadėliu, tačiau kaime aplink sodybos perimetrą yra aukšta gyvatvorė, todėl jį nebijodami paleidžiame. Nesupraskite klaidingai, jis tikrai geras ir paklusnus šuo, bet kaip ir visi, su savo charakteriu ir vilko genais. Sodyboje yra auginami įvairūs gyvūnai: viščiukai, triušiukai, ančiukai ir t. t. Jam labai įdomu stebėti, kaip jie ten auga, laksto, bet į aptvarą ne įleidžiame. Taigi, su benzinine žoliapjove dirbau aplink sodybą ir kurį laiką Bondas buvo šalia. Vasaros saulė kaitina, kepina, o aš tiek įsidirbau, kad nepastebėjau kur jis dingo. Pagalvojau, gal kur palindo į pavėsį. Kažkuriuo momentu išjungiau žoliapjovę ir išgirdau, kad labai garsiai kudakuoja vištos. Pagalvojau, kad lapė ar šeškas, nes yra pasitaikę, kad įlenda į aptvarą. Bet mano nuostabai, kaip vėliau išsiaiškinau, višta peršoko virš tvoros ir bondas lėkė jos gintis. Netoliese buvo mažas melioracijos griovelis, į kurį bondas gindamasis įšoko ir išlipęs vėl tęsė gaudynes. Vijosi visur: ir per suartą dirvožemį ir per žolynus, krumynus. Visiškai neklausė manęs, įsijungė vilko instinktai. Galiausiai jį pagavau užšokdamas, lyg vartininkas gaudydamas futbolo kamuolį. Višta liko saugi. Kurį laiką ne dėjo kiaušinių, bet vėliau atsigavo. Bondas turėjo nuostabiausia gyvenimo medžioklę, o aš likau numuštomis alkūnėmis jį gaudydamas.
